Oficialius visų ES programos „Kultūra 2007" paramą gavusių projektų sąrašus rasite programos tinklapyje.
- Informacija apie „Kultūros 2007" ir kitų programų projektus kaupiama EVE platformoje.
- Projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos organizacijos, sąrašus rasite čia.
- Europos Komisijos leidinius, pristatančius ryškiausius projektus, galite atsisiųsti iš EK portalo.
2010-aisiais iš ES Kultūros programos paramą gavo 10 daugiamečio bendradarbiavimo projektų (3-5 metų trukmės) ir 108 bendradarbiavimo projektai (iki 2 metų trukmės).
Pagal 2009 metų spalį programai „Kultūra 2007" pateiktas paraiškas, iki dviejų metų trunkančiuose bendradarbiavimo projektuose dalyvauja 4 Lietuvos organizacijos: VšĮ „Dvimiesčio kulka" (proj. „Sanctuary"), Poetinis Druskininkų ruduo (proj. „Read Me Live - Promotion of Reading Culture Through Live Literature"), Lietuvos dailės muziejus (proj. „Recuperating the Invisible Past"), autorių ir leidėjų asociacija (proj. „Expansion of European cultural space with the long-lasting cooperation in the field of research of new methods and their integration in innovations of literature"). Visos lietuviškos organizacijos projektuose dalyvauja kaip bendraorganizatoriai.
Daugiamečio bendradarbiavimo projekte dalyvauja viena Lietuvos organizacija - Klaipėdos universitetas (proj. „Archaeolandscapes Europe").
2009-aisiais paramą iš ES Kultūros programos gavo 9 daugiamečio bendradarbiavimo projektai (kryptis 1.1, 3-5 metų trukmės) ir 87 bendradarbiavimo projektai, (kryptis 1.2.1, iki 2 metų trukmės). Taip pat paremti 87 literatūros vertimų projektai, skirti iš viso 370 knygų vertimui.
Daugiamečio bendradarbiavimo projekte „Reseau varese" Lietuvą atstovauja festivalis „Gaida". Iki dviejų metų trunkančiuose bendradarbiavimo projektuose bendraorganizatoriaus teisėmis dalyvauja 4 Lietuvos organizacijos: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (proj. „Reunion of dispersed content: virtual evaluation and reconstruction"), Kauno valstybinis lėlių teatras (proj. „Flying festival - family and children in today‘s Europe" ir „Contempory museum breaks the borders of cultures"), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kultūros ir švietimo departamentas (proj. „Creative dance lab Europe") ir Vilniaus teatras „Lėlė" (proj. „Culture on the street").
Paramą literatūros vertimams 2009-aisiais gavo šios leidyklos: „Kitos knygos" (3 knygos), „Tyto alba" (5), „Vaga" (3), „Mintis" (4), „Nieko rimto" (4), „Gimtasis žodis" (2), „Versus Aureus" (5).
2008-aisiais paramą gavo 11 daugiamečio bendradarbiavimo (3-5m. trukmės) ir 92 bendradarbiavimo (iki 2m. trukmės) projektai. Konkursui iš viso buvo pateiktos 492 paraiškos. Vadinasi, vidutiniškai iš penkių pateiktų paraiškų viena yra sėkminga.
6 Lietuvos organizacijos bendraorganizatoriaus teisėmis dalyvauja 2008 m. paremtuose projektuose. Daugiamečio bendradarbiavimo projekte „Literature across frontiers“ dalyvauja viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“. Iki dviejų metų trunkančiuose bendradarbiavimo projektuose - Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras (proj. „Apology of the escapologist“), Vilniaus dailės akademija (proj. „Migrating art academies“), žurnalas „Kultūros barai“ (proj. „Eurozine – Europe talks to Europe“), galerija „Meno parkas“ (proj. „Transient spaces – the tourist syndrome“) bei viešoji įstaiga „Vilniaus festivaliai“ (proj. „Commedia. Inferno, purgatorio, paradiso“).
Žemiau pateikiame kelių iš Kultūros programos finansuotų projektų pavyzdžius, kuriuose dalyvauja Lietuvos organizacijos.
Prasidėjęs nuo bendradarbiavimo projekto, Jardin d‘Europe išaugo į tinklą, kuriam priklauso 21 institucija iš visos Europos. Jardin d‘Europe kuria sąlygas kylančių Europos šokėjų, choreografų ir šokio vadybininkų profesionalizacijai. Tinklas siekia tobulinti šokių mokymą, propaguoti ko-produkciją, populiarinti rezidencijas ir gerinti šokio vadybininkų kompetencijas. Jardin d‘Europe ypatingą dėmesį teikia Vidurio ir Rytų Europos šalių šokio vystymui.
Tarp projekto veiklų yra: šokėjų ir choreografų mokymai, tobulinimosi programa jauniesiems šokio kritikams, taip pat - šokių mokytojų kursai, kuriuose pristatomi nauji kūrybingi mokymo metodai. Jardin d‘Europe turi ir savo fondą, iš kurio kiekvienais metais daugiausia žadančiam choreografui paskiriamas 10 000 Eurų vertės „Prix Jardin d‘Europe" prizas. Be to, 20 menininkų suteikiama galimybė trims savaitėms apsistoti menininkų rezidencijose, o talentingiems kylantiems menininkams iš Europos šokio kompanijų ir organizacijų skiriamos stipendijos.
Projekto koordinatorius: danceWEB (Austrija)
Projekto bendraorganizatoriai: ArtLink (Rumunija), Bimeras Culture Fondation (Turkija), Centre Choregraphique National de Montpellier (Prancūzija), Cullberg Ballet (Švedija), Lokomotiva (Makedonija), Southbank Centre (Didžioji Britanija), Station (Serbija), Ultima Vez (Belgija), Workshop Foundation (Vengrija).
Blog the theatre - tai novatoriškas tarptautinio bendradarbiavimo projektas tarp Austrijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Italijos kultūros įstaigų. Projekto tikslas - pasitelkiant teatrą, atspindėti kai kurias šių dienų socialines tendencijas. Buvo aiškinamasi, ką jaučia ir kaip mąsto vadinamoji „interneto karta" Europos šalyse. Kuo skiriasi ir kuo panašios problemos, su kuriomis susiduria skirtingų šalių jaunimas, slapčiausias savo mintis išreiškiantis interneto erdvėse?
Projekto metu kiekvienos dalyvaujančios šalies savanoriai interneto tinklaraščiuose ieškojo istorijų, kurios atspindėtų jaunimo požiūrį į gyvenimą. Jaunieji dramaturgai šias istorijas pavertė pjesėmis, kurias vėliau pastatė jauni režisieriai. Baigiamajame projekto renginyje Grace (Austrijoje) tinklaraščių istorijomis paremtus spektaklius stebėjo keli šimtų žiūrovų iš projekte dalyvaujančių šalių, taip pat - tūkstančiai žmonių, kurie renginį stebėjo tiesiogiai internetu. Spektaklių video medžiagą dar ir dabar galima rasti interneto puslapyje, kurį jau aplankė dešimtys tūkstančių žmonių.
Projekto koordinatorius: Schauspielhaus Graz, Austrija.
Projekto bendraorganizatoriai: Orkeny Istvan Szinhaz of Madach Szinhaz Kht (Vengrija), Associazione Culturale Teatro Garibaldi (Italija), Narodowy Stary Teatr (Lenkija), Teatrul Municipal Lucia Sturdza Bulandra (Rumunija).
Vykdant projektą, tiriamas šiuolaikinėje visuomenėje pakitęs meno edukacijos institucijų vaidmuo. Projekto tikslas – atsakyti į klausimą, kokia meno akademija turėtų būti šiandien, ir sukurti jos modelį. Per pastarąjį dešimtmetį įvykę technologijų ir politiniai pokyčiai geriausiai atspindi lūžį tarp įprastų, institucijose įsišaknijusių, laiko bei vietos apibrėžtų mokymo praktikų ir naujos polimorfinės realybės, kuriamos laisvo dirbančiųjų ir informacijos judėjimo.
Projekto metu 3–5 studentų grupės iš 3 šalių keliauja Europos kultūros sostinių (Lincas, Vilnius, Esenas) link, kelionę „nužymėdamos“ ir internete, virtualioje 3-D realybėje. Projekto idėja – paįvairinti įprastą studentų mokymosi procesą ir paskatinti jaunus kūrybingus žmones tobulėti; tokiu tikslu iki šiol dažniausiai pasitelktos vasaros stažuočių programos retai tebūdavo siejamos su naujosiomis medijomis. Pastarojo projekto metu studentai gali ne tik dalyvauti paskaitose second life’ ar išbandyti elektroninio mokymosi teikiamas galimybes, bet ir savo kūrybinius sumanymus įgyvendinti virtualioje erdvėje. Visos programos pagrindą sudaro psichologijos, programavimo, meno istorijos ir estetikos sričių studijos.
Projekto koordinatorius: Europos vizualinių menų mokykla (pranc. École européenne supérieure de l’image, Angouleme/Poitiers), Prancūzija.
Bendraorganizatoriai: Vilniaus dailės akademija (Lietuva), Kiolno medijų akademija (vok. die Kunsthochschule für Medien Köln) (Vokietija).
„Kedja“ – tai neformalus Šiaurės ir Baltijos šalių šokio organizacijas ir šokio profesionalus vienijantis tinklas. 2007–2010 m. Danijoje, Islandijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje numatyti šeši šio tinklo dalyvių susitikimai, skirti aktualioms temoms, tokioms kaip mobilumas, choreografų ugdymas, dėmesys vaikams ir jaunimui, aptarti. „Kedja“ – kol kas didžiausia šiuolaikinio šokio profesionalų platforma Šiaurės ir Baltijos šalių regione.
Pirmas susitikimas įvyko Vilniuje tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu (2008 m. gegužė), jo tema – mobilumas Šiaurės ir Baltijos šalyse ir už jų ribų. Susitikime dalyvavo 120 šokio profesionalų, vadybininkų, prodiuserių ir programų vadovų iš visų Šiaurės bei Baltijos šalių, taip pat Serbijos ir Rusijos. Paskaitas jiems skaitė ir seminarus bei diskusijas vedė 22 kviestiniai šokio ir kultūros bei meno vadybos ekspertai iš Armėnijos, Danijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir kitų šalių. Meninėje susitikimo programoje parodyti visų susitikime dalyvavusių Šiaurės ir Baltijos šalių šokio spektakliai. Specialiai šiam renginiui pristatytos ir dvi pasaulinės premjeros: T. Saarineno „Next of Kin“ ir M. Forsbergo „Redo“, taip pat surengtas trumpas jauniausių susitikime dalyvaujančių kūrėjų prisistatymas „8x8=64“.
Projekto koordinatorius: „Dansenhus“, Danija.
Bendraorganizatoriai: „Iceland Dance Company“ (Islandija), Lietuvos šokio informacijos centras (Lietuva), „Danceinfo Norway“ (Norvegija), „Kedja Dance Info“ (Suomija), Moderna Dansteatern and Swedish Dancecommittee (Švedija).
Šis projektas, kuriame kaip asocijuotas partneris dalyvavo Lietuvos aklųjų biblioteka, yra pavyzdys, kaip neapsiribojama tik meno sritimi ir pagalvojama apie praktinę projekto naudą. Projekto tikslas buvo aprūpinti Europos šalių aklus bei silpnaregius vaikus taktiliniu būdu iliustruotomis knygutėmis ir supažindinti juos su kitų šalių pasakomis bei legendomis. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido knygą, kurioje išsamiai aprašyti reljefinių iliustracijų gamybos metodai. Taktilinėmis knygomis papildytas Lietuvos aklųjų bibliotekos knygų fondas. Be to, jomis susidomėjo vidurinių mokyklų technologijų mokytojai.
Projekto koordinatorius: „Les Doigts Qui Revent“, Prancūzija.
Bendraorganizatoriai: Bibliotheque de l’O.N.A (Belgija), „Clear Vision Project“ (Didžioji Britanija), Aklųjų sąjungos leidybos centras (Italija), Polonia University (Lenkija), Suomijos aklųjų biblioteka „Celia“ (Suomija), „Grenzenlos“ (Vokietija), „Visio“ (Nyderlandai).
Šio projekto centre – kilnojamoji paroda, skirta pramonės ir modernizmo ženklams Baltijos jūros regione nuo 1945 iki 1990 m. įvardyti ir eksponuojama projekte dalyvaujančiose šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Šios parodos tikslas – atskleisti industrializuotos pokario visuomenės abipus Baltijos jūros panašumus bei skirtybes. Jos tema – kiekvienos šalies „svajonių fabrikas“.
Parodos potemės: svajonės apie fabriką, darbas fabrike, fabrikas ir namai, fabrikas ir laisvalaikis, fabrikas ir visuomenė bei pasikeitusios svajonės. Šitaip atkreipiamas dėmesys ne į valdžios ar politikų, bet į „paprasto“ žmogaus santykį su industrializacija ir atskleidžiama, kaip abstraktūs modernizacijos idealai, planai ir vizijos buvo įgyvendinti darbininkų kasdienybėje, o politinės, technologinės, estetinės fabrikų kūrimo vizijos perteikiamos per konkrečių toje aplinkoje dirbusių žmonių pasakojimus.
Medžiaga rengiama remiantis tyrimais, studijomis ir dokumentais, kuriuos pateikia muziejai, universitetai ir nacionalinio paveldo institucijos. Projekto metu taip pat vyksta renginiai ir seminarai, nagrinėjantys ryšį su nesena industrine praeitimi, be to, kuriama elektroninio mokymosi programa, skirta šioms temoms pristatyti ir analizuoti. Į Lietuvos energetikos muziejų paroda atkeliauja 2009 m. rudenį.
Projekto koordinatorius: Darbininkų muziejus, Danija.
Bendraorganizatoriai: Estijos nacionalinis muziejus (Estija), Lietuvos energetikos muziejus (Lietuva), Mokslo ir technologijų muziejus (Norvegija), Helsinkio miesto muziejus (Suomija), Mokslo ir technologijų muziejus (Švedija), Rygos istorijos ir laivybos muziejus (Latvija).