Patekę į tokią internetinę parduotuvę kaip svarstykles.com, pamatysite, kad galima nusipirkti labai skirtingų svarstyklių. Nuo mažų, skirtų sverti maistui, iki didelių, skirtų sverti automobilių laužui. Tačiau bene pačios populiariausios svarstyklės visgi yra tos paprastos, ant kurių lipa žmonės ir matuoja savo kūno svorį. Svarstyklių ikonėlė ar paveikslėlis visada naudojamas tuomet, kai reklamuojama kokia dieta ar net sveikata. Tarsi tai būtų teigiamas ženklas. Tačiau su kokiomis emocinėmis problemos iš tiesų žmonės susiduria, lipdami ir nelipdami ant svarstyklių? Apie tai kalbamės su psichologe Jurga.
Kodėl vieni žmonės sveriasi, o kiti – ne?
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie yra liekni, visgi dažnai lipa ant svarstyklių. Jie seka savo kūno svorį ir, jeigu mato jo pokyčius, atitinkamai reguliuoja mitybą, siekdami gerų rezultatų. Žmonės, kurie yra apkūnūs ir nėra lieknėjimoprocese, paprastai lipti ant svarstyklių vengia. Jie tokį gestą suvokia kaip išpažintį, kaip savo klaidos pripažinimą. Juk sužinojus savo svorį, tektų atsakyti į klausimus, ar esi patenkintas tokiu svoriu, ar norėtum jį mažinti, ir ką reikėtų keisti, kad jis sumažėtų. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės jau prieš pradėdami lieknėti, nutaria kokias dvi savaites nieko nevalgyti ir sportuoti vien tam, kad po to jau šiek tiek sumažėję ryžtųsi pagaliau užlipti ant svarstyklių. Ir kai bet kokia priverstine proga turi pasisverti – jie taip pat visada tikisi, kad svoris bus kuo mažesnis. Iš esmės – nelipimas ant svarstyklių reiškia bėgimą nuo savęs, savo baimės, o gal ir nuo traumos, gal nuo pažeminimo, gėdos, savo savivertės klausimų.
Koks jausmas apima svorio metantį žmogų lipant ant svarstyklių?
Paprastai net per visokias pramogines laidas, kuriose storuliai lieknėja, tas momentas, kai jie lipa ant svarstyklių, yra laikomas kažkokiu ypatingu. Tada iškilmingai groja trimitai, būgnai ir pan. Tai yra sureikšminamas išoriškai momentas, bet ir žmogaus viduje jis labai svarbus. Tai, kokie bus skaičiai svarstyklėse, nulems žmogaus nuotaiką ir nusiteikimą – arba jis džiaugsis ir ryšis kovoti toliau, arba labai liūdės, gal net neišlaikys ir pasiduos.
Kada svėrimasis gali būti žalingas?
Tiek liaudies išmintyje, tiek psichologijoje, o beje ir sveikoje mityboje bei svorio klausimuose, galioja tas pats ir labai geras posakis – kas per daug, tas nesveika. Viskas turi būti sąmoninga, ne per daug sureikšminta, neskatinant sau kažkokios paranojos.